2018-10-29

Kaip su dukra keliavome po Izraelį


 


      Labai laukėme šios kelionės. Skrydis iš Vilniaus tiesiai į Tel Avivą – 4 val. ir mes jau nuostabiame rojuje. Dar oro uoste laukė staigmena. Patikra, per kurią galėjome ir nepraeiti. Ir neaišku kodėl gali kas nors nepatikti – veidas, dokumentai, lagaminai? Taip ir nesupratome, nors prieš mus porelę nuvedė į laukimų kambarį. Tačiau mus įtartinai klausinėjęs izraelietis nusišypsojo ir palinkėjo geros viešnagės.
     Dar būdamos Lietuvoje buvome rezervavusios mašiną nuomai. Ją be jokių problemų gavome ir mūsų kelionė prasidėjo. Pirmiausia reikėjo susirasti viešbutį, kuriame nutarėme apsistoti 1 dienai. Viešbutis – svečių namai šiltai mus pasitiko ir apgyvendino. Pasidėjusios daiktus patraukėme apžiūrėti miesto.

Related image       Aplankėme senovinę jos dalį, braidėme po jūrą, maudėmės. Nuostabus paplūdimys, tačiau oras neįprastas lietuviams. Kaitra +35 +40 – tiesiog reikalavo lįsti į vandenį arba į mašiną, kuriame turėjome kondicionierių. Be jo turbūt atostogos būtų varginusios. Na ir koks gi vakaras be linksmybių. Ieškant ko nors neįprasto patraukėme į miesto centrą, kur kunkuliuoja naktinis gyvenimas. Niekas čia nemiega – vakarieniauja, gurkšnoja alų, bendrauja. Tam, kad įsitikinti Izraelio tradicinės virtuvės autentiškumu, pasiėmėme Šakšuką. Šakšukos idėja paprasta - kiaušiniai, iškepti tirštame, prieskoningame pomidorų padaže. Bet kad žinotumėte, kaip tai skanu…
      Jau kitą dieną patraukėme į Haifą – nuostabų miestą. Trečiasis pagal dydį Izraelio miestas – tikrai vertas turistų dėmesio. Tiesa, ir sulaukia jo tikrai nemažai. Vienas iš žymiausių miesto objektų – į UNESCO saugomų vietovių sąrašą įrašyti Bahajų sodai, kuriuos sudaro 19 terasų, o lankytojus itin žavi paties sodo ryškumas, spalvingumas, estetika ir ypač – simetrija.
Image result for haifas izraelis

     Dar tą pačią dieną aplankėme Haderą, pabuvojome prie nuostabių paplūdimių ir patraukėme link Negyvosios jūros. Atstumas ganėtinai nemažas, tačiau ryžtas pamatyti druskų prisisotinusią jūrą – buvo didesnis. Patraukėme artimiausiu keliu – palei Palestinos sieną. Kelionė truko 3,5 val., tačiau tai , ką po to sužinojome, mums kėlė nerimą. Palestinos sieną matėme visai vos už 100 m.  Svečių namų šeimininkai mums pasakojo, kad galimi išpuoliai ir kaip galėjome būti apšaudomos iš Palestinos pusės.
        Neramiai miegojome naktį, nes prie šios sienos turėsime sugrįžti..
 Bet pagaliau išaušo mūsų išsvajotas rytas – Negyvoji jūra, kuri apipinta legendomis. Nesunkiai ją radome, tačiau dar iki to, kol įmerksime kojas į druska alsuojančią jūrą nutarėme aplankyti įžymiąją Masadą.
Related image


Related image
Related image
     Masada – senovės fortifikacijų bei pastatų griuvėsiai esantys ant izoliuotos uolos pietų Izraelyje prie Negyvosios jūros. Masada išgarsėjo po pirmojo žydų – romėnų karo, kuomet žydų sikarijų bėgliai įvykdė masinę savižudybę. Kėlėmės aukštai į kalną, kuriame atrodė, kad nebus kuo kvėpuoti. Ir tuomet supratau, apie ką kalba žmonės – vasarą geriau į Izraelį nevažiuoti.. Pačiame viršuje oro temperatūra siekė +46C . Nieko, atlaikėme. Apžiūrėjome, įvertinome, kaip atrodo griuvėsiai, ištyrėme aplinką ir leidomės žemyn. Norėjosi gaivios vėsos, kurios, deja, šiame krašte nei su žiburiu nerasi. Visai šalia Masados tyvuliuoja negyvoji jūra į kurią mes ir patraukėme.. Image result for negyvoji jÅ«ra

     Negyvoji jūra iš tikrųjų nėra jūra, bet ežeras, tai yra vandens telkinys, neturintis susisiekimo su vandenynu. Tai pats giliausias druskingas ežeras Žemės planetoje, kurio gylis siekia 377 m. Nors Negyvosios jūros fenomenas pasaulyje labai gerai išreklamuotas, atvykus prie sūraus ežero krantų daugelis gali ir nusivilti. Jūra kasmet vis tolsta nuo pakrantės kelio, o vietoj viešbučių, gydyklų ir daugybės žaliuojančių kurortų driekiasi nugarintos dykynės. Radome 2 įsikūrusias oazes, kuriose galima apsistoti, susimokėjus 30,-eur ar daugiau, priklausomai, kiek laiko planuojate ten būti. Na iš tiesų – ežeras įspūdingas, plūduriuoji, kaip koks balionas. Kūnas tampa slidus, o kai saulė išgarina visą drėgmę – tampa baltas. tačiau sugrįžus į oazę – galima palįsti po dušu ir visa druską palikti smėlėtame krašte. Po maudynių mūsų jau laukė kelionė į Eilatą.

      Eilatas - garsus Izraelio kurortas prie Raudonosios jūros, netoli Egipto bei Jordanijos. Tai - puiki alternatyva tokioms lietuvių pamėgtoms kryptims kaip Kanarų salos ar Egiptas. Tiesa, čia atostogauti yra brangiau, bet plytinti šilta jūra, pasakiško grožio koralinis rifas, kaitri saulė leis pasijusti kaip tikroje pasakoje! O jau povandeninis pasaulis... Tiesiog pritrenkia! Na , kadangi mes moterys, labai jau mėgstančios ekstremalų gyvenimą (labiausiai tai aš.. :)  ), nutarėme išbandyti povandeninį nardymą. Išklausėme kursus, gavome visa reikalingą įrangą ir patraukėme prie jūros. Jūra beprotiškai bangavo, todėl buvo sunku išsilaikyti nenusvirus į vandenį. Tačiau mano giliam nusiminimui – neišdrįsau panerti. Nors dukra be problemų paniro ir išbuvo net 50 min. kaip kalbėjo instruktorė – tai rekordas, ką gali pasiekti naujokai..
Related image
    Eilato miestą supa įspūdingi kalnai ir dykumos, tad galėsime kaip reikiant paįvairinti savo laisvalaikį ir susipažinti su dykumos tyla. Netoliese stūkso Raudonasis kanjonas, viliojantis kvapą gniaužiančiomis uolomis. Nuvykome ten jau į pavakarę, lankytojų nesimatė, todėl pasijutome labai nejaukiai. Važiavome prie pat Egipto sienos, todėl dar prisiminimas apie Palestinos sieną nedavė ramybės. Greituoju būdu apžiūrėjome kanjonus. Na labai gražu, tačiau giliau nedrįsome leistis, nes labai statūs laiptai…
Related image
     

 Turėjome dar vieną iššūkį – pajodinėti kupranugariais. Kol kas neįsivaizdavau, kaip tai turi atrodyti, bet galvojau, kad bus šaunu. Tačiau kai pamačiau, kaip ten yra iš tiesų – mano drąsa kaip mat išgaravo. Reikėjo užsilipti ant kupranugarių, permesti kojas abi į vieną pusę. Balnas laikėsi vos vos, todėl galvojau, kad tuoj nusiversiu ant žemės. Už manęs atsisėdusi dukra jautėsi taip pat. Kai karavanas pajudėjo – patikėkite – šaukiau, kad mane nukeltų. Gerai, kad nesuprato mano kalbos. Tuomet labai greitai prisiminiau rusų kalbą ir susikalbėjau su gidu. Jis tik juokėsi ir sakė - atsipalaiduoti. O kas beliko? Kažkaip sukaupusi savo visa drąsą bandžiau išsilaikyti balne ir man pavyko.
    



























Po pasivaikščiojimo su kupranugariais mūsų laukė vakarienė su čiabuvių kepta duona, arbata ir sūrių-alyvuogių užkandžiais. Puikus vakaras ir geras maistas, nors švara ten nepasižymi. Tačiau geras maistas tas, kas nesukelia jokio poveikio. O po vakarinės jautėmės labai gerai.
Su gera nuotaika, sveiku skrandžiu jau traukėme į Jeruzalę, dar vieną nuostabų Izraelio miestą.
    Jerùzalė – senas Artimųjų Rytų miestas, labai svarbus krikščionims, žydams ir musulmonams. Miesto statusas ginčytinas. Izraelis kontroliuoja visą miestą ir yra paskelbęs Jeruzalę savo sostine, tačiau nemažai musulmonų valstybių to nepripažįsta. Apsistojome pačiame gražiausiame Jaruzalės viešbutyje – ant garsaus Alyvų kalno. Nuo jo atsiveria visas Jaruzalės vaizdas.   Ši vieta, kurią gerbia ir žydai, ir krikščionys, susijusi su pagrindiniais Jėzaus Kristaus gyvenimo momentais: čia jis išpranašavo Jeruzalės sugriovimą, pamokslavo savo mokiniams, taip pat Alyvų kalnas yra jo žengimo į dangų vieta. Labai smalsu buvo pamatyti Raudų sieną. Į sienos plyšius tikintieji Dievui sudeda laiškus su prašymais, nes yra manoma, kad ji yra arčiausiai Dievo palytėtos.     Aplankėme turgų, nusipirkome suvenyrų, pasivaikščiojome po pagrindines gatves ir į pavakarę traukėme atgal į viešbutį, nes jau rytoj laukia kelionė atgal į Tel Avivą bei srkydis į Lietuvą.
       Kelionė buvo nuostabi. Išmokome iš jos tai, kad bet kokie iššūkiai yra galimi, kad keliauti su mašina 2 moterims yra įmanoma ir kad geriausi įspūdžiai kelionėse – su savo dukra.
      
    Jau greit keliausime į Tailandą, todėl įspūdžiai po egzotišką Azijos šalį jau kitame mano dienoraščio lape.







2018-10-27

Izraelio virtuvė

Izraelio virtuvė nėra apibrėžta ir nusistovėjusi. Tai jaunos, savo identiteto ieškančios šalies maisto kultūra, turinti ir tvirtą tradicijų pamatą, ir drąsos bei noro atrasti naujus dalykus. Nors Izraelio virtuvės nereikėtų painioti su žydiška maisto gaminimo tradicija, jos, be abejo, susijusios. Tiek gaminant maistą namuose, tiek daugybėje viešojo maitinimo įstaigų, atsižvelgiant į kašruto taisykles, nevalgoma kiauliena, žvėriena, jūros gėrybės, kai kurios žuvys. Kadangi mėsa nevartojama kartu su pienu, pusryčiams dažniausiai pateikiami pieno produktai, o vakarienei – mėsos patiekalai. Izraelio virtuvės pagrindas – šviežia produkcija. Visus metus čia galima įsigyti įvairiausių tik ką sunokusių vaisių ir daržovių, prieskoninių žolelių, todėl nenuostabu, kad kone prie visų patiekalų valgomos salotos. Izraelio maistas yra ne tik skanus, bet ir sveikas. Sakoma, kad net gatvės prekeivių užkandžiai ruošiami atidžiai ir su meile.
Ruta Izdoniene nuotrauka.
Image result for izraelio virtuve
Maistas Izraelyje yra neatsiejama kultūros dalis. Vaišingumo, svetingumo vertybės itin svarbios šioje šalyje, kur prie stalo susėdama ilgam, o vakarienė pradedama dalinantis daugybe užkandžių, vadinamųjų „mezze“, tarp kurių itin populiarios įvairių skonių bei tekstūrų baklažanų užtepėlės – „baba ghanouj“, „salat hatzilim“ (Izraelis kartais juokais vadinamas pasauline baklažanų sostine), marokietiškos kilmės pomidorų ar morkų salotos, pagardintos citrina bei kuminu, įvairios marinuotos daržovės ir alyvuogės. Maistas, paprastai pardavinėjamas Tel Avivo gatvėse, pastaraisiais metais atkeliavo ir įsitvirtino geriausių pasaulio restoranų meniu. Tiek pačiame Izraelyje, tiek ir už jo ribų, žaidžiama tradiciniais ingredientais, pateikiamos modernios jų interpretacijos. Tradicinėse izraelietiškose salotose pomidorus keičia persimonai ir mangai, o iš sezamo sėklų gaminama „tahini“ pasta naudojama įvairiausiems desertams – sausainiams kepti ar ledams gaminti. Humusas, falafeliai, „šakšuka“ (dažniausiai pusryčiams valgomas pomidorų ir kiaušinių patiekalas, be kurio neapsieina joks izraelietiško maisto restoranas), vis dažniau sutinkami ir Lietuvos restoranų meniu. 

Archyvas

Tailandas. Pirma stotelė - Krabi.

Kai pirmą kartą į galvą atėjo mintis apie kelionę į  egzotišką šalį, tai buvo  Tailandas. Tailandas – neblėstančių šypsenų šalis, savo po...