2019-01-27

Tailandas. Pirma stotelė - Krabi.

Kai pirmą kartą į galvą atėjo mintis apie kelionę į  egzotišką šalį, tai buvo  Tailandas. Tailandas – neblėstančių šypsenų šalis, savo populiarumą pelniusi dėl nuostabaus grožio paplūdimių, puikaus klimato ir gyventojų svetingumo. Čia visiškai šalia vienas kito galima pamatyti didingus dangoraižius ir žvejų trobeles, įspūdingus šventyklų kompleksus ir "raudonųjų žibintų skersgatvius", prabangius restoranus ir vežimėlius su gatvės maistu. Čia puikiai išvystytas turizmas, visą parą galima mėgautis šiltu oru ir egzotiška gamta, skanus Tailando virtuvės maistas, mažos kainos, daugybė pramogų - tai tik keletas žodžių, kuriais galima apibūdinti Tailandą. Bet geriau vieną  kartą pamatyti nei šimtą kartų  išgirsti! Tad planuota kelis mėnesius kelionė, kuria norėčiau pasidalinti su Jumis.
Skrydis iš Vilniaus oro uosto į Stockholmą, po to į Krabi, truko 15 val. Skridome naktį, todėl dalį laiko miegojome.
Oro uoste mus pasitiko vairuotojas, kuris nuvežė į viešbutį.  Gyvenome Ao Nange, netoli jūros. Miestelis pakankamai švarus, iki pat ryto veikiantys restoranai bei kitos įvairios pramogos.
Viešbutis  tvarkingas, su baseinu, todėl rytais mankštindavomės ten.. :)
Įsikūrėme ir išsiruošėme  prie jūros, kuri savo šiltumu ir grožiu mus pakerėjo, tik ją pamačius.


Pačią pirmą dieną mus vos "neapšvarino" beždžionės, kurių čia tikrai daug... Reikia jų saugotis, nes ne vienas turistas nuo jų nukentėjo.
Grįžtant nuo jūros nusipirkome bilietus 7 salų turui kitai dienai. Pataikėme turbūt 'laimingomis valandomis', nes kelionė vienam asmeniui kainavo 900 batų. Tai visos dienos kelionė su pietumis, vaisiais bei geriamuoju vandeniu, vakare ugnies šou bei gitaros muzika. Na, bet apie kitą dieną truputį vėliau.
Tam, kad įvertinti Tailando virtuvės skonį, patraukėme į artimiausią restoraną. Meniu  didelis, todėl išsirinkti patiekalą sudėtinga. Tai, ką rekomendavo vietiniai aptarnaujantys darbuotojai, buvo tikrai gardūs. Vištiena padaže, jūros gėrybės - tikrai aukšto lygio. 


Patiekalų kainos nėra aukštos. Vištiena padaže kainavo 180 batų, plius ryžiai 60 batu.  Jūros gėrybės kainavo 220 batų.  Tam, kad suprasti, kiek būtų mūsų eurais, reikėtų padalinti iš 35.
Pačiame miestelyje yra prekybos centras, dirbantis visą parą, todėl ten galima rasti visų būtiniausių daiktų. 
Kitos dienos ryte 8.00  val. iš viešbučio mus paėmė autobusiukas, kuris nuvežė iki  informacinio punkto, nuo kurio turėjome išplaukti į salas. Mums išdavė nardymo įrangą ir palydėjo iki prieplaukos. 
Tai viena iš pačių populiariausių dienos ekskursijų apsistojus Ao Nang kurorte, kurios metu aplankėme  arčiausiai paplūdimio esančias salas: Koh Poda, Koh Gai (Chicken), Koh Tub, Koh Mor ir kitas.  Šio balto smėlio paplūdimių, kurie laikomi vienu iš gražiausių pasaulyje, negalima pasiekti jokia kita transporto priemone, tik laivu.




Išplaukėme   laivu, apie 30 turistų grupė. Jau kitoje saloje mus perlaipino į jų tradicinę transporto priemonę - long boat.


Tai, ką matėme plaukdami  - paliko neišdildomą įspūdį.  Stojome kiekvienoje saloje, vaikščiojome po jas, maudėmės bei nardėme. Vaizdas po vandeniu pranoksta visus lūkečius.
Koh Gai arba vištos sala (Chicken island) pelnė savo pavadinimą dėl keistų uolienų formos, kurios primena vištos galvą. Vietinių iš pradžių pavadinta kirvio sala, pirmųjų apsilankiusių turistų buvo praminta vištos sala. Nuo to laiko salą tiek vietiniai ir atvykę keliautojai vadina vištos sala.






Hong salos žavi smaragdo spalvos vandeniu ir balto smėlio paplūdimiais. Turo metu aplankėme Rojaus salą (Paradise island), kuri nustebino palmėmis apaugusia įlanka, žydru ir skaidriu vandeniu bei urvais. Taip pat, apsilankėme pačioje Hong saloje ir apžiūrėjome  lagūną. Hong lagūna vietiniai vadina „salos ašara“, kuri susiformavo pačioje salos viduryje. 
Šioje saloje pavakarieniavome ir laukėme sutemos, kad jūroje pamatytumėme planktonus. Kai tamsu aplink, o tu leidiesi iš laivelio į vandenį - pradžioje tikrai nejauku, tačiau išvydus,  kaip judant vandenyje šviečia planktonai - baimė dingsta... 



Jau visiškoje tamsoje sugrįžome į krantą, kuriame mūsų laukė gitara grojantys vietiniai ir ugnies šou.
Nuostabi diena, pilna įspūdžių, puiki kulminacija, kuri lyg užbūrė ir užliūliavo. Kaip iki viešbučio grįžome - nelabai ir pamenu, nes mintyse vis dar plaukiojau ir gėrėjausi jūra.. :)


Kitą rytą planas buvo aplankyti Tiger cave, karštąsias versmes. 
Išsinuomojome mašiną ir patraukėme link tikslo. 
Tiger cave šventykla – viena iš TOP Tailando šventyklų, išties įspūdinga ne kiek savo grožiu, o kiek savo vieta – ji pastatyta ant aukštos uolos. Norint užlipti teks įveikti beveik 1300 laiptelių. Nemažai? Bet verta!       Lėtai lipant galima užlipti maždaug per 40 minučių. Vietiniai ten renkasi pasitikti ir palydėti saulę ar tiesiog pamedituoti, pasimelsti. Tai vieta su ypatinga aura.  Jei dėl sveikatos problemų nelipsite į viršų, apačioje taip pat yra šventyklų kompleksas. Tiesa, saugokitės beždžionių. 
Kadangi aš buvau iš tų, kurie turi sveikatos problemų :),  įveikiau tik pusė tų laiptelių. Ir tai buvo nežmoniškai įveiktas kelias, nes lauke saulė kepinte kepino ( +30C), prakaitas žliaugė ir akyse temo. Dar daugiau jėgų reikėjo nusileisti ir apie pusvalandį - atsigauti..






Po maždaug geros 1,5 val grįžo mano bendrakeleivės, kurios pasiekė  viršūnę ir dalinosi įspūdžiais, tačiau mano įspūdis ir įveiktas normatyvas mane tenkino. 
Kadangi pietų metu reikia pietauti ir  atgauti jėgas, sekantis žingsnis buvo surasti maitinimo įstaigą. Tai mums nesunkiai pavyko, todėl gardžiavomės jų tradiciniais patiekalais ir vis dar išgyvenome sunkiai įveikiamus laiptus į uolą.



Jau tą dieną į karštąsias versmes mes nespėjome. Lauke temo, todėl patraukėme link namų į savo miestelį ir nusprendėme aplankyti naktinį klubą prie jūros. Klubas jaukus, ant pastato stogo. Padavėjas paslaugus, gavome visko, ko norėjome. Tailande, kaip ir Lietuvoje,  populiarūs stalo žaidimai. Įsisukome į jų gyvenimo ritmą, žaidėme žaidimus, gardžiavomės kokteiliais  ir apie nieką daugiau negalvojome. Buvo nerealiai gera.


Kitą dieną  turėjome skristi  į Bankoką. Anksti ryte skubėjome į Krabi oro uostą ir bandėme susigaudyti, iš kurio tako teks mums pakilti. Buvo labai įdomu stebėti, kaip dirba darbuotojai, kurie kiekvieną turistą, jei jis nebuvo įlaipintas į lėktuvą, ieškodavo oro uoste ir atsivesdavo, kad šis įsėstų ir nukeliautų ten, kur reikia. 
Tai, ką patyrėme Krabi regione, paliko neišdildomą įspūdį, tačiau prieš akis mūsų laukė dar keletas miestų ir salų, kurias buvome suplanavę aplankyti.
Pirmasis atostogų etapas praėjo, skridome tūkstančių kilometrų aukštyje ir iš galvos nekrito mintis - tas posakis, kad Tailandas - šypsenų šalis, yra gryna tiesa. Dar tiek atvirumo, geranoriškumo ir paslaugumo nesulaukėme nei vienoje šalyje, kiek esame keliavę.
Na, o įspūdžiai iš Bankoko - kitame mano Blog'o puslapyje. 

Archyvas

Tailandas. Pirma stotelė - Krabi.

Kai pirmą kartą į galvą atėjo mintis apie kelionę į  egzotišką šalį, tai buvo  Tailandas. Tailandas – neblėstančių šypsenų šalis, savo po...